penktadienis, balandžio 25, 2008

Apie alkoholį ...

Visi gerai pažįsta alų, vyną, degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį - C2H5OH. Alkoholis - tai mielių bakterijų šlapimas, išmatos, o moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas (jei terpė uždara), apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakterijų lavonėlius - tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas, jis gerokai brangesnis.

Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip. Į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį ir įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda - 14 laipsnių. Per 2 metus mielių bakterijos perdirba sultis ir, pasibaigus terminui, atidaro tamsų rūsį ir į jį nukreipia stiprią šviesą. Nuo netikėtumo ir baimės bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos prileidžia dujų.

Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą.
Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Ėsti nėra ko - ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu. Šitos bakterijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir su kvapais. Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs "šamaniški" kvapai.

Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

trečiadienis, balandžio 23, 2008

Iš draudikų ir draudėjų gyvenimo

Susitinka kelyje du suvalkiečiai. Vienas iš miesto važiuoja, kitas į miestą.
Tas, kuris važiuoja į miestą, klausia grįžtančio:
- Tai kur buvai, Anuprai?
- Mieste buvau.
- O ko?
- Tai matai, apsidraudžiau namą.
- Nuo ko?
- Nuo ugnies. O tu kur važiuoji?
- Į miestą.
- O ko?
- Važiuoju apsidrausti nuo krušos.
- Eik jau, Juozai. Kaip tu tą krušą padarysi?

Į draudimo kompaniją ateina senelis.
- Aš noriu gyvybę apsidrausti.
- Hm... o kiek Jums metų?
- Man 75.
- Atsiprašau, tačiau mūsų agentūroje tokio amžiaus žmonių nedraudžia.
- Kaip tai nedraudžia? Mano tėvas prieš savaitę pas Jus apsidraudė!
- Klausykite, tai neįmanoma, pas mus yra taisyklės!
- Aš Jums įrodysiu.
- Kiek metu Jūsų tėvui?
- 97 metai. O Jus pažiūrėkite savo duomenų bazėje. Pamatysite, kad toks buvo apdraustas.
Agentas žiūri, o gi iš tiesų buvo toks įvykis.
- Nieko aš neprisimenu. Tikriausiai mano kolega draudė. Gerai, ateikite kitą savaitę, aš jau būsiu paruošęs dokumentus.
- Kitą savaitę aš negaliu. Išvažiuoju į senelio vestuves.
- Senelio? Kiek jam metų?
- Jam 117.
- Atleiskite, tačiau kodėl jis veda tada, kai jam šitiek metų?
- O ar Jūs žinote ką tai reiškia tokių metų dar su tėvais gyventi?

Draudiminis įvykis:
Moteris, kuri ką tik pateko į automobilio katastrofą, atėjo pas savo draudimo agentą:
- Man būtina gauti draudimo išmoką už įvykį.
- Papasakokite, kaip viskas nutiko.
- Važiavau gatve ir netyčia atsidūriau ant šaligatvio, įvažiavau į parduotuvę. Vėliau iš jos išvažiavau. Užkabinau neatidų pėstyjį, galiausiai atsitrenkiau į sunkvežimį ir nuo to momento nebevaldžiau mašinos.

Prietaras.
Jeigu važiuodami automobiliu staiga pajutote stiprų trinktelėjimą, sustokite, išlipę apžiūrėkite bamperius:
Jeigu sulamdytas priekinis - pinigus prarasite, jei galinis - jų gausite.

Kelyje avarija. Liepsnoja sudaužytas automobilis, šalia raitosi sužeistas vairuotojas. Prieina pėstysis, užjaučiančiai lenkiasi prie vairuotojo:
- Atsiprašau, o jūs esate apdraudęs vairuotojo civilinę atsakomybę?
- Ap.. Oi.. skauda. apdraudžiau..
- Tai galima aš atsigulsiu šalia jūsų?
Vienas žmogus nenorėjo pirkti gyvybės draudimo. Kai jo paklausė kodėl, jis paaiškino: "Kai aš mirsiu, noriu, kad tai butų liūdna diena visiems."

- Mama, ar aš galiu eiti paplaukioti?
- Tikrai ne, brangioji, čia per gilu.
- Bet tėvelis juk maudosi...
- Taip, brangioji, bet jis apdraustas.

- Ar žinote ką bendro turi moteris ir draudikas?
- Jie abu yra brangūs, sudėtinga juos suprasti, ir viskas, ką gauni, neturi jokios garantijos.

pirmadienis, balandžio 21, 2008

Atsikratyti katino

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na, taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
-Mieloji, katinas namie?
-Na, taip, o ką?
-Pakviesk tą py***ą prie telefono, aš pasiklydau...
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai